Ikimokyklinio ugdymo programa remiasi konstruktyvistine filosofine ugdymo kryptimi. Šios krypties pagrindinis principas, kad vaikas mokosi bandydamas perprasti jį supantį pasaulį, konstruodamas ir kurdamas savitą pasaulio suvokimą. Vaikas yra aktyvus ugdymo proceso dalyvis: žaisdamas, bendraudamas su kitais, jis mokosi ir kaupia patirtį apie jį supantį pasaulį. Vaikui reikia padėti ugdyti savo gebėjimus, todėl labai svarbus jį supančios aplinkos bei jį ugdančių suaugusių vaidmuo.
Nors vaikas pats derina tai, ką suvokia, išmoksta ir patiria, suaugusiojo – kaip pagalbininko ir tarpininko – vaidmuo yra labai svarbus. Pedagogas turi stebėti vaiko pasaulį, aktyviai atsiliepti į vaiko iniciatyvą, neriboti saviraiškos galimybių, leisti jam būti smalsiam ir veikliam, tokiu būdu užtikrinti tolesnę jo gebėjimų ir asmenybės plėtrą. Pedagogas privalo parūpinti reikiamų priemonių, medžiagų, teikti paramą, netiesiogiai vadovauti ir skatinti domėjimąsi, kad vaiko išmokimo galimybės būtų kuo didesnės. Sukurta ugdomoji aplinka dinamiška, nuolat kintanti, ji skatina eksperimentuoti, bandyti, atrasti, daryti savo išvadas. Ugdymo erdvė griežtai neapibrėžta, ją lemia ugdymo tikslai ir uždaviniai.
Programa paremta bendruoju ikimokyklinio ugdymo tikslu:
Atsižvelgiant į pažangiausias mokslo ir visuomenės raidos tendencijas, kurti sąlygas, padedančias vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, etninius, socialinius ir pažintinius poreikius.
Programai keliami šie uždaviniai:
1. Ankstyvojo amžiaus vaikui sukurti psichologiškai ir fiziškai saugią aplinką, tenkinančią jo poreikius, padedančią adaptuotis kolektyve ir įgyti pirminius bendravimo, higienos įgūdžius.
2. Plėsti vaiko suvokimą apie jį supantį pasaulį, siekiant kad jis patirtų atradimo ir pažinimo džiaugsmą, plėtoti intelektinius gebėjimus, panaudojant įvairius veiklos būdus ir formas.
3. Remiantis vaiko meninės saviraiškos ir dvasinio vystimosi poreikiais, ugdyti vaiko kūrybiškumą ir pasitikėjimą savimi, formuoti meninę kultūrą.
4. Stiprinti vaiko psichinę, fizinę ir dvasinę sveikatą, siekiant jų darnos, sudaryti sąlygas patenkinti natūralius fizinio aktyvumo ir judėjimo poreikius, ugdyti sveikos ir saugios gyvensenos įgūdžius.
5. Formuoti socialinės kompetencijos gebėjimus, plėtojant vaiko emocinę, socialinę ir kultūrinę patirtį, perimant tautos kultūros pagrindus, vertybes.
6. Teikti kvalifikuotą korekcinę pagalbą specialiųjų poreikių vaikui, turinčiam kalbos ir komunikacijos bei kitų raidos sutrikimų, padėti atsiskleisti individualiems poreikiams ir gebėjimams, sudaryti sąlygas integruotis bendrojo ugdymo grupėse.
7. Ugdymo procesą papildyti Valdorfo pedagogikos metodinės sistemos elementais.
Programos ugdymo turinys modeliuojamas pagal sąlyginai išskirtas penkias kompetencijų sritis: socialinė, sveikatos saugojimo, pažinimo, komunikavimo ir meninė kompetencija. Kiekvienai kompetencijai apibendrintai pateikiami esminiai gebėjimai bei nurodomos veiksenos jiems siekti. Vaikų veiksenos dar skirstomos pagal ugdymo turinio sritis.
